TRANS/MISIJOS | EDWARD JANUSZ Fotografijų paroda „Senasis Žešuvas“

,
Rugsėjo 18 d.
Senasis Žešuvas per Edward Janusz objektyvą
Fotografijų kolekcijos paroda iš Žešuvo krašto muziejaus eksponuojama Trakų pilies kazematuose
EDWARD JANUSZ FOTOGRAFIJOS ATELJĖ ŽEŠUVE
Edward Janusz (liet. Edvardas Janušas) buvo nepaprastai įdomi figūra, daug nuveikusi fotografijos istorijos ir mikroistorijos srityse. Imperatoriškojo ir karališkojo dvaro fotografo garbės vardo savininkas, tūkstančių Žešuvo ir jo apylinkių gyventojų nuotraukų, taip pat nuotraukų, dokumentuojančių miesto gyvenimą bei čia vykusius įvykius, autorius. Likimas atvedė jį į Žešuvą, nors jis išvis nebuvo iš čia kilęs. E. Janušas gimė Lvove 1850 m. spalio 19 d. ir buvo vyriausias dailidės Ignaco sūnus. Reikėtų pridurti, kad tai buvo Lenkijos padalinimo laikotarpis. Ir Žešuvas, ir Lvovas buvo Galicijos teritorijoje – taip tuo metu buvo vadinamos Austrijos okupuotos Lenkijos žemės. Edvardas jaunystę praleido Lvove, ten mokėsi ir pradėjo studijas Politechnikos universitete. Studijų nebaigė dėl finansinių priežasčių. Kitas jo gyvenimo etapas – tarnyba Austrijos Vengrijos armijoje. Jis buvo 80-ojo Lvovo pėstininkų pulko karininkas. 1882 m. E. Janušas, turėdamas leitenanto laipsnį, dėl silpnos sveikatos buvo komisuotas. Tuomet jis rimtai ėmėsi fotografijos, kuria domėjosi dar anksčiau. Pažymėtina, kad aukštą savo fotografinių įgūdžių lygį Edvardas Janušas pasiekė sunkiu darbu, nes buvo savamokslis fotografas. Jo fotografinio nuotykio kelią žymėjo Lvovas, Zločovas ir, galiausiai, Žešuvas. Čia 1886 m. jis atidarė savo fotografijos ateljė. Prieš atidarant studiją, Ferdinando Schaittro parduotuvės lango vitrinoje jis surengė nuotraukų parodą, kuria norėjo paskatinti miesto gyventojus naudotis jo paslaugomis. Ir tai buvo veiksminga! Žešuvo gyventojus sužavėjo gražūs ir įdomūs E. Janušo darbai. Vėliau ateljė darbą nutraukė 1888 m. kilęs gaisras, po kurio savininkas atnaujino verslą gyvenamojo namo priestate. Netrukus jis paprašė Leopoldinos Krause rankos. Susipažinę daug anksčiau viešnagės Raabs an der Thaya mieste Žemutinėje Austrijoje metu, kur Edvardas Janušas buvo nuvykęs taisyti sveikatos. Leopoldina ir pati fotografavo, ji net turėjo savo ateljė Raabs’e. Tėvo finansinės paramos dėka ji įgijo išsilavinimą šioje srityje ir atliko praktiką pas vieną iš Vienos fotografų. 1889 m. rugsėjo mėnesį jaunieji susituokė ir Leopoldina visam laikui persikėlė į Žešuvą. Daugelį metų jie kartu dirbo savo klestinčioje fotoateljė Sandomierska (vėliau – Grunwaldzka) gatvės 18-ajame name, puikiai papildydami vienas kitą tiek šeiminiame gyvenime, tiek fotografijos profesinėje srityje. 1914 m. mirus Edvardui, Leopoldina pati toliau vadovavo verslui. Tai tęsėsi ir po 1918 m., kai Lenkija atgavo nepriklausomybę. Tačiau laikui bėgant verslininkei prireikė vaikų – Dorotos, Fryderyko, Marijos ir Helenos – pagalbos. Nors visas ketvertukas domėjosi fotografija, apie ją nusimanė ir darė puikias nuotraukas, po motinos mirties 1934 m. vadovauti fotoateljė pradėjo jauniausioji dukra Helena. Fotografijos ateljė „E. Janušas“ veikė kaip privati įmonė iki 1950 m. Komunistai, kurie po Antrojo pasaulinio karo perėmė valdžią Lenkijoje, nacionalizavo visas privačias įmones. To paties likimo sulaukė ir įmonė „E. Janusz“. Fotoateljė veikė iki 1990 metų, tačiau jau kaip valstybinė. Po keliolikos metų Žešuvo krašto muziejus iš savininkų palikuonių nupirko apie 32 tūkstančius įvairaus formato stiklinių negatyvų, turinčių didelę dokumentinę, istorinę ir ikonografinę vertę. Jie pasakoja apie pokyčių Žešuve ir jo apylinkėse istoriją tiek politikoje (pvz., karo reportažai), kultūroje (architektūra, istoriniai paminklai), tiek kasdieniame gyvenime (tautinis kostiumas, miesto mada). Ypač vertingi yra atvaizdai, perteikiantys urbanistinę miesto raidą bei įvykius, kuriuos prieš daugelį metų išgyveno šio miesto gyventojai.
Rafał Kocoł
0 Atsakymų

Rašyti komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos ?
Maloniai kviečiame!

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

five × one =