TRANS/MISIJOS | EDWARD JANUSZ Fotografijų paroda „Senasis Žešuvas“

,
Rugsėjo 18 d.
Senasis Žešuvas per Edward Janusz objektyvą
Fotografijų kolekcijos paroda iš Žešuvo krašto muziejaus eksponuojama Trakų pilies kazematuose
EDWARD JANUSZ FOTOGRAFIJOS ATELJĖ ŽEŠUVE
Edward Janusz (liet. Edvardas Janušas) buvo nepaprastai įdomi figūra, daug nuveikusi fotografijos istorijos ir mikroistorijos srityse. Imperatoriškojo ir karališkojo dvaro fotografo garbės vardo savininkas, tūkstančių Žešuvo ir jo apylinkių gyventojų nuotraukų, taip pat nuotraukų, dokumentuojančių miesto gyvenimą bei čia vykusius įvykius, autorius. Likimas atvedė jį į Žešuvą, nors jis išvis nebuvo iš čia kilęs. E. Janušas gimė Lvove 1850 m. spalio 19 d. ir buvo vyriausias dailidės Ignaco sūnus. Reikėtų pridurti, kad tai buvo Lenkijos padalinimo laikotarpis. Ir Žešuvas, ir Lvovas buvo Galicijos teritorijoje – taip tuo metu buvo vadinamos Austrijos okupuotos Lenkijos žemės. Edvardas jaunystę praleido Lvove, ten mokėsi ir pradėjo studijas Politechnikos universitete. Studijų nebaigė dėl finansinių priežasčių. Kitas jo gyvenimo etapas – tarnyba Austrijos Vengrijos armijoje. Jis buvo 80-ojo Lvovo pėstininkų pulko karininkas. 1882 m. E. Janušas, turėdamas leitenanto laipsnį, dėl silpnos sveikatos buvo komisuotas. Tuomet jis rimtai ėmėsi fotografijos, kuria domėjosi dar anksčiau. Pažymėtina, kad aukštą savo fotografinių įgūdžių lygį Edvardas Janušas pasiekė sunkiu darbu, nes buvo savamokslis fotografas. Jo fotografinio nuotykio kelią žymėjo Lvovas, Zločovas ir, galiausiai, Žešuvas. Čia 1886 m. jis atidarė savo fotografijos ateljė. Prieš atidarant studiją, Ferdinando Schaittro parduotuvės lango vitrinoje jis surengė nuotraukų parodą, kuria norėjo paskatinti miesto gyventojus naudotis jo paslaugomis. Ir tai buvo veiksminga! Žešuvo gyventojus sužavėjo gražūs ir įdomūs E. Janušo darbai. Vėliau ateljė darbą nutraukė 1888 m. kilęs gaisras, po kurio savininkas atnaujino verslą gyvenamojo namo priestate. Netrukus jis paprašė Leopoldinos Krause rankos. Susipažinę daug anksčiau viešnagės Raabs an der Thaya mieste Žemutinėje Austrijoje metu, kur Edvardas Janušas buvo nuvykęs taisyti sveikatos. Leopoldina ir pati fotografavo, ji net turėjo savo ateljė Raabs’e. Tėvo finansinės paramos dėka ji įgijo išsilavinimą šioje srityje ir atliko praktiką pas vieną iš Vienos fotografų. 1889 m. rugsėjo mėnesį jaunieji susituokė ir Leopoldina visam laikui persikėlė į Žešuvą. Daugelį metų jie kartu dirbo savo klestinčioje fotoateljė Sandomierska (vėliau – Grunwaldzka) gatvės 18-ajame name, puikiai papildydami vienas kitą tiek šeiminiame gyvenime, tiek fotografijos profesinėje srityje. 1914 m. mirus Edvardui, Leopoldina pati toliau vadovavo verslui. Tai tęsėsi ir po 1918 m., kai Lenkija atgavo nepriklausomybę. Tačiau laikui bėgant verslininkei prireikė vaikų – Dorotos, Fryderyko, Marijos ir Helenos – pagalbos. Nors visas ketvertukas domėjosi fotografija, apie ją nusimanė ir darė puikias nuotraukas, po motinos mirties 1934 m. vadovauti fotoateljė pradėjo jauniausioji dukra Helena. Fotografijos ateljė „E. Janušas“ veikė kaip privati įmonė iki 1950 m. Komunistai, kurie po Antrojo pasaulinio karo perėmė valdžią Lenkijoje, nacionalizavo visas privačias įmones. To paties likimo sulaukė ir įmonė „E. Janusz“. Fotoateljė veikė iki 1990 metų, tačiau jau kaip valstybinė. Po keliolikos metų Žešuvo krašto muziejus iš savininkų palikuonių nupirko apie 32 tūkstančius įvairaus formato stiklinių negatyvų, turinčių didelę dokumentinę, istorinę ir ikonografinę vertę. Jie pasakoja apie pokyčių Žešuve ir jo apylinkėse istoriją tiek politikoje (pvz., karo reportažai), kultūroje (architektūra, istoriniai paminklai), tiek kasdieniame gyvenime (tautinis kostiumas, miesto mada). Ypač vertingi yra atvaizdai, perteikiantys urbanistinę miesto raidą bei įvykius, kuriuos prieš daugelį metų išgyveno šio miesto gyventojai.
Rafał Kocoł

TRANS/MISIJOS | 17-oji tarptautinė teatro plakatų bienalė

,
Rugsėjo 18 d. 12 val.
Tarptautinio menų festivalio „Trans/Misijos“ metu Vilniaus dailės akademijos Baltajame koridoriuje rugsėjo 18 d. 12.00 val. bus pristatyta 17-osios tarptautinės teatro plakatų bienalės paroda iš Žešuvo ( Lenkija ).
Bienalėje eksponuojami ne tik dalyvių plakatai bet ir komisijos narių darbai. Kompetetingą komisiją sudarė : Kye-Soo Myung (Pietų Korėja), Gitte Kath( Danija) , Karel Míšek (Čekijos Respublika ), Stephan Bundi (Šveicarija), Agnieszka Ziemiszewska (Lenkija) , Vilmas Narečionis (Lietuva) ir Krzysztof Motyka ( Lenkija).
2020 metais buvo atsiųsti 986 plakatai iš viso pasaulio, 90 eksponuojami parodoje, bei išrinkti 3 geriausi – 1 vieta Jourii Torev (Baltarusija), 2 vieta – Mohammad Afshar (Iranas), 3 vieta – Jenko Radovan (Slovėnija). Taip pat buvo pasirinkti dar 4 verti pagyrimo plakatai – Leszek Żebrowski (Lenkija), Erick Ginard (Meksika), Raul Valdes (Kuba),Anna Chmielnik (Lenkija).
Plakatų kūrėjai – profesionalai, grafinio dizaino entuziastai, kurie žaidžia savo kūrybiškumu, stebina įdomiomis kompozicijomis, šriftais ir spalvomis. Joje dalyvauja tiek jauni, pradedantys menininkai, tiek vyresni, pripažinti kūrėjai, tokie kaip Michel Bouvet ir Alain de Quernec iš Prancūzijos bei Erich Brechbuhl ir Stephan Bundi iš Šveicarijos.
Pasak ilgamečio tarptautinės bienalės kuratoriaus Krzysztof Motykos, daugiau nei trisdešimt metų Wandos Siemaszkowos teatras yra šios bienalės organizatorius. Per šiuos trisdešimt metų pasikeitė pasaulis, pasikeitė sąmonė, pasikeitė mados ir meno tendencijos bei spausdinimo technologijos. Tai turėjo įtakos ir reklamos sričiai.
XX a. septintajame dešimtmetyje buvo įkurta lenkų plakato mokykla, kuri su Japonijos ir Šveicarijos plakato mokyklomis formavo, keitė, puoselėjo šią meno sritį. Tuo laikotarpiu plakatai buvo gaminami rankiniu būdu, 1:1 masteliu. Galbūt jie nebuvo techniškai tobuli, bet jie buvo lengvi ir nepretenzingi, skyrėsi nuo vadinamosios „Geležinės sienos“ afišų, kuriose dominavo tobula fotografija.
XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje atsirado naujos technologijos, atsirado galimybė spausdinti kelias plakato kopijas, plakato kūrėjas neprivalėjo derinti, tartis ar patvirtinti plakato maketą su teatro režisieriumi. Menininkas turėjo absoliučią kūrybinę laisvę. Jaunystė ir modernumas įžengė į rinką, plakatų menas iš gatvės persikėlė į sales ir galerijas. Plakatai tapo norimu objektu daugeliui šio meno srities kolekcininkų ir entuziastų.
Susižavėjimas plakatu atvedė prie to, kad Wandos Siemaszkowos teatro fojė buvo eksponuota šiuolaikinių lenkų menininkų plakatų paroda. Tai ir buvo bienalės pradžių pradžia. Vėliau šios bienalės dalyviais tapo ir užsienio šalių menininkai. Tad kiekvienais metais komisija turi atrinkti pačius geriausius plakatus iš viso pasaulio.
17-osios tarptautinės teatro plakatų bienalės paroda iš Žešuvo veiks iki spalio 1 d.
Kviečiame aktyviai dalyvauti!
Meno galerijos „Fojė“ parodų kuratorė
Edita Tamulytė
Tel: +370 684 62648
El.p. transmisijos@gmail.com

TRANS/MISIJOS | Aleksander Berkowicz trio koncertas „Nepraraskime vilties“

,
Rugsėjo 18 d. 14.30 val.
Trans/Misijos
Aleksander Berkowicz trio koncertas „Nepraraskime vilties“ Trakų salos pilies Didžiojoje menėje.
Renginys nemokamas
Kviečiame registruotis tel.: 861220876 arba el. p. trakurumai@gmail.com

TRANS/MISIJOS | Žešuvo Vandos Semaškovos teatro muzikinis spektaklis „Gundymas“ (16+) (rež. J. Nowara)

,
Rugsėjo 18 d. 16 val.
TRANS/MISIJOS | Žešuvo Vandos Semaškovos teatro muzikinis spektaklis „Gundymas“ (16+) (rež. J. Nowara).
Vieta: Vilniaus lenkų kultūros namai, Naugarduko g. 76, Vilnius
Įėjimas nemokamas
Maloniai prašome registruotis į renginius nurodytu tel. ar el.p. :
tel. (8 528) 55 299,
mob. tel. +370 612 20 876,
el. p. trakurumai@gmail.com

TRANS/MISIJOS | Žešuvo Vandos Semaškovos teatro filmuoti spektaklio „Linksmosios Windsoro žmonos“ pagal V. Šekspyrą premjera

,
Rugsėjo 18 d. 19 val.
Diskusija „V. Šekspyro kūryba lietuvių ir lenkų teatre“. Diskusijos dalyviai: J. Vaitkus, O. Koršunovas, J. Nowara
Žešuvo Vandos Semaškovos teatro filmuoto spektaklio „Linksmosios Windsoro žmonos“ pagal V. Šekspyrą (rež. P. Aigner) premjera.
Vieta: Trakų kultūros rūmai Didžioji salė, Vytauto g. 69
Įėjimas nemokamas

TRANS/MISIJOS | Bartas Szymoniak koncertas

,
Rugsėjo 18 d. 22 val.
Restorane „Piliaulaukis“
BARTAS ŠYMONIAK
Jis yra vienas originaliausių Lenkijos muzikos scenos atlikėjų. Savo „BEATROCK“ stiliaus kūrėjas, žanras, apjungiantis „beatbox“ elementus, vokalą ir gyvus instrumentus. Katovicų muzikos akademijos džiazo katedros absolventas, „IDOLA“ laureatas, legendinės Azijos „Stiff Pile“ lyderis (2008-2015)
Visus garsus jis sukuria gyvai pats, naudodamas savo kalbos aparatą (bosą, būgnus, trimitus, dainavimą ir kt.), O paskui kilpina vadinamąjį looperį. Garsas pagal garsą, sluoksnis po sluoksnio. Jį lydi tik multiinstrumentalistas – Michałas Parzymięso.
Daina „Wojownik z miłość“, kuri taip pat yra pirmasis singlas iš naujausio to paties pavadinimo albumo, yra viena iš pirmaujančių legendinių Lenkijos radijo trečiojo kanalo sąrašų kompozicijų ir taip pat 57 KFPP Opole koncerto dalyvė. Albume – be originalių tekstų, dar išgirsime originalias Bolesławo Leśmiano eilėraščių interpretacijas, kurios teksto sluoksnyje yra nuoroda į ankstesnį albumą – „Signalas“. Visuma, itin eklektiška – išlaikyta originaliu „beatrock“ stiliumi. Medžiaga užbaigta nuosava Chłopcy z Placu Broni dainos „I Love Freedom“ versija, taip pat atliekama koncertuose.
Jo pirmtakas – albumas „Alarm“, kurį 2017 metų kovą išleido S.P. „Records“ yra pirmasis tokio tipo albumas Lenkijoje, įrašytas tik su paties Barto kalbos aparatu ir Michało Parzymięso gitara, kuris taip pat yra muzikinė iliustracija A. Słonimskio, K. K. žodžiams. Baczyński ir T. Gajce.
Albumas šalia „Powstania“ Lao Che ir Monikos Borzym „Aš esu kosmosas“ šiuo metu yra vienas svarbiausių šioje temoje, tapo svarbiu edukaciniu elementu ir buvo nominuotas „Istorijos sergėtojo“ apdovanojimui. Albumas skambėjo daugelio svarbių istorinių ir kultūrinių įvykių metu, įskaitant koncertą „Atminties miestas“ (kartu su „Luxtorpeda“) ar „Niezłomnym – garbė“ (TVP).
„Bartas“ koncertai visada yra įvykis, kurio metu išgirsime dainas iš visos diskografijos. Tai unikali šventė žmonėms, vertinantiems tiek išskirtinę lenkų poeziją, tiek meno naujoves.
Menininkas bendradarbiavo tarp kitų. su Marcin Wyrostek, Vień, Sławek Uniatowski, Skubas ir BIG CYC komanda. Jis koncertavo svarbiausiuose festivaliuose Lenkijoje ir užsienyje, tame tarpe Septyni festivaliai Węgorzewo, populiariausi Sopote, festivalis Opole, „Songwriter“ Lodzės festivalis, „Ryszard Riedel“ festivalis arba „Polonijos skonis“ Čikagoje, taip pat Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Ukrainoje.
Į koncertą prašome registruotis tel.: 8 612 20876 arba el. p. trakurumai@gmail.com

Festivalis TRANS/MISIJOS – Ukraina/Latvija/Lietuva

,

Rugsėjo 19 d.

Tarptautinis menų festivalis TRANS/MISIJOS

Ukrainos/Latvijos/Lietuvos programa:

16:00 Andriy Dudos fotografijų parodos atidarymas. Vieta: Trakų kultūros rūmų Mažoji salė, Vytauto g. 69

Įėjimas nemokamas

16:30 Marijos Zankovetskos Ukrainos nacionalinio akademinio dramos teatro spektaklio filmas „Emigrantai“ S. Mrožek (rež. V. Sikorskij). Vieta: Trakų kultūros rūmų Mažoji salė, Vytauto g. 69

Įėjimas nemokamas

19:00 Latvijos valstybinio Daugpilio teatro spektaklis „Artumas“( 16+). Vieta: Trakų kultūros rūmų Didžioji salė, Vytauto g. 69

Įėjimas nemokamas

21:00 „Black Biceps“ koncertas. Vieta: restoranas „Pilialaukis“, Galvės g. 120 Užukampio kaimas, Trakai

Įėjimas nemokamas

(EN)

Ukraine / Latvia / Lithuania. September 19, 2020

16:00 Opening of Andriy Duda’s photography exhibition. Venue: Trakai Palace of Culture, Small Hall, Vytauto str. 69.

Free admission

16:30 Movie performance “Emigrants” by Marija Zankovetska Ukrainian National Academic Drama Theatre, Sławomir Mrożek (director Vadim Sikorskij). Venue: Trakai Palace of Culture, Small Hall, Vytauto str. 69.

Free admission

19:00 Plastic drama “Intimacy” (16 +) by Latvia’s Daugavpils Theatre. Venue: Trakai Palace of Culture, Great Hall, Vytauto str. 69.

Free admission

21:00 Concert “Black Biceps”. Venue: restaurant “Pilialaukis”, Galvės str. 120, Užukampis, Trakai

Free admission

TRANS/MISIJOS | Andriy Dudos fotografijų paroda

,
Rugsėjo 19 d. 16 val.
Andriy Duda – Lvovo Šv. Mikalojaus kunigaikščių bažnyčios dvasininkas, karo kapelionas.
Per savo trumpą žemišką gyvenimą (gim. 1976 m.) Kun. Andriy tapo atsidavusios tarnystės stačiatikių bažnyčiai ir savo tautai pavyzdžiu. Būdamas gabus menininkas – dainininkas, dailininkas ir poezijos deklamuotojas – jis visas savo dovanas nukreipė į svarbiausių dvasinių prioritetų ugdymą ir įtvirtinimą visuomenėje bei gebėjimą vertinti kiekvieną žemiško gyvenimo minutę.
„Pagrindinės žmogaus vertybės yra gailestingumas, meilė, atjauta … Praeitis nėra tai, kas praėjo. Praeitis yra nerealizuotos galimybės, kurias realizuojame dabar ir tokiu būdu susijungiame su praeitimi “.
Kun. Andriy negalėjo išlikti nuošalėje vykstant Orumo revoliucijai, jis vyko padėti žmonėms ir juos palaikyti sunkiomis akimirkomis. Kai jo brolis Romanas pradėjo savanorišką tarnybą fronte prieš Rusijos agresorių, jis pasisiūlė tarnauti fronte kaip dvasininkas (80-ojoje šturmo būrių brigadoje). Už kapeliono tarnybą jam buvo suteiktas valstybinis apdovanojimas – trečiojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“.
Svarbų vaidmenį kunigo gyvenime vaidino menas. Tarp kun. Andriy veiklų tokie projektai kaip šventų savosios bažnyčios paminklų prezentacija „ Šv. Mikalojaus kunigaikščių bažnyčios lobiai Lvove “(2016-2017), bendras projektas kartu su Ukrainos liaudies menininku Myroslavu Otkovičiumi ir Lvovo karininkų namų direktoriumi pulkininku Vitaliy Provozin “Karalius Danylo. Kunigaikštiškos šlovės palikimas “(2017-2018), fotografijų paroda„ Fronto draugai “(2019) ir daugelis kitų. Ypatingą vietą kun. Andriy gyvenime užėmė Taraso Ševčenkos eilėraščių deklamavimas, kuriuos kun. Andriy turėjo galimybę garsinti ne tik Ukrainoje, bet ir tolimojoje Kanadoje. „Tarasas Ševčenko – tai Dievo žodis Ukrainai“, – sakė kun. Andriejus vienoje iš savo kalbų. Visos lėšos, gautos iš daugybės jo disko „Mano Ševčenko“ pristatymų buvo paskirtos Ukrainos armijos poreikiams.
Būtų sunku prisiminti momentą, kada kun. Andriy su savimi neturėjo fotoaparato. Nenuostabu, kad karo kapeliono nuotraukų parodos iš fronto buvo pristatytos ir gimtinėje, ir užsienyje, taip pat ir Lietuvoje, Vilniuje 2017 m. („Herojai nemiršta“), o paroda „Šviesos kariai“ kartu su M. Zankovetskos vardo teatro meno programa per pirmąjį tarptautinį festivalį TRANS / MISSION 2018 m. Žešove, Lenkijoje ir „Karo veidai“ 2019 m. Olštyne, Lenkijoje .
Iki paskutinės akimirkos kun. Andry tarnavo žmonėms. Jis taip pat ruošėsi vizitui į Trakus …
2020 m. Balandžio 10 d kun. Andriy Duda išėjo…
Paroda veiks iki spalio 1 d.

TRANS/MISIJOS | Valstybinio Daugpilio teatro judesio spektaklis „Artumas“

,

Rugsėjo 19 d. 19 val.

Unikalus Daugpilio teatro pasirodymas didžiojoje Trakų kultūros rūmų scenoje

Latvijos valstybinis Daugpilio teatras festivalyje Transmisijos pristatys unikalų kūno kalba sukurtą spektaklį „Artumas“.

Pasak spektaklio kūrėjų, kūnas yra pats gražiausias instrumentas. Kūno kalbai vertimo nereikia. Kūnas turi savo istorijas ir šios kūno sukurtos ir gyvenime pastebimos istorijos bus atvirai papasakotos žiūrovui šokio, plastiškumo ir nuogo kūno grožio kalba. Tai maži romanai apie žmogų, apie žmones, apie jų jausmus, paslaptis, santykius … Spektaklis panardina žiūrovą į meditacinę atmosferą, kurioje proto jėga tampa nereikalinga. Itin svarbiu spektaklio tikslu yra pajausti energiją ir dvasinį artumą su atlikėjais. Muzikos kritikė Nadežda Buntsevich teigia, kad Daugpilio teatro pjesė „Artumas“ nepalieka abejingų nei žiūrovų, nei kritikų. Talentinga choreografė Irina Savelyeva palaiko stilių ir aukštą sceninį meistriškumą, derina šiuolaikinį šokį su pop tendencijomis. Ji turi ryškų vaizduotės mąstymą. Trumposios istorijos taip pat užkariauja žiūrovų gilų filosofinį pradą, perteiktą kūno kalba. Baigtinė spektaklio scena priverčia pasijusti tarsi esant tarp žemės ir dangaus, pasinerti į dvasinį pasaulį ir permąstyti dvasinį intymumą, kurio taip trūksta tarp žmonių.

Kaip teigia teatro kritikė Anastasija Gulina (Maskva), pjesė „Artumas“ tapo spektakliu apie artumą ne tik tarp žmonių, bet ir apie artumą su savimi. Apie savęs priėmimą: savo vyriškumą moteryje ir, atvirkščiai – moteriškumą vyre. Tai stebėtinai subtilus žaidimas su visuotiniais archetipais ir mitais: gimimas, konfliktas, žinios, meilė, konkurencija, grįžimas į dangų, pabaiga…

Josephas Brodskis turi frazę „Estetika yra etikos motina“. Ir, ko gero, tai visiškai atitinka pjesę „Artumas“. Tai tarsi grožio terapija.

Tikimės, kad stebint pjesę žiūrovai ne tik grožėsis tuo, kas vyks scenoje, bet ir apmąstyti gilų pasąmonės lygmenį.

Choreografė, idėjos autorė: Irina Savelyeva

Meno vadovas ir režisierius: Olegas Šapošnikovas

TRANS/MISIJOS | Black Biceps koncertas

,
Rugsėjo 19 d. 21 val.
TRANS/MISIJOS paskutinis vakaras restorane „Pilialaukis“ su grupe „Black Biceps“
Jaunieji scenos chuliganai, laužantys popkultūros stereotipus ir į jokius rėmus savęs nestatantys, kokybiškos energijos nestokojantys, greitą ritmą stumdantys, kiekvienam po dozę geros nuotaikos siūlantys linksmų takelių dyleriai. Grupė Black Biceps, atlikinėjanti Ska/Pop/Rock/Rap dainas bei užtaisanti klausytojus pozityvumo ir energijos užtaisu!
Kviečiame rezervuoti staliukus ir registruotis iš anksto tel.: 8 612 20876 arba el. p. trakurumai@gmail.com